maišpilvis

maĩšpilvis, -ė smob. (1), maišpil̃vis (2) 1. kas daug valgo, nepasotinamas: Ot maĩšpilvis koks – kemša ir kemša nuo ryto lig vakaro Bsg. Vaikas toks maišpil̃vis, neprišeriamas Rs. 2. storapilvis: Tokia maišpil̃vė Skr.